Senasis egyptieciu kalendorius

Senasis egyptieciu kalendorius

SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS

METU LAIKAI

Egiptieciai metus nustatynejo ne .pagal saules sukimasi, bet pagal

laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pie?e ?odi "metai" ("renpet") kaip

jauna daiga su pumpuru. Tas pats ?enklas sutinkamas giminingu ?od?iu

hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metu vaisiai".

Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo i?siliejimo. Kasmet bir?elio

prad?ioje ?alije prasidedavo sausra.

Kai turedavo prasideti i?siliejimas, daugelyje ?ventyklu dievi?kajam Nilui

buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-Horahcio ?ventyklos e?era

Ono mieste; tas e?eras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savo

slenksciu. Tikriausia, i ta pati e?era mesdavo ir deives statuleles. Po

dveju menesiu, i?siliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos.

Ir nuolankus Nilas, u?dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai

ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo pana?us i pylimus, pama?u

nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po i?siliejimo upe galutinai

gri?davo i savo krantus. ?is keturiu menesiu laikotarpis buvo pirmas metu

laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "i?siliejimas").

Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus.

O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus ir kitu darbu

metas. Tokiu budu po i?siliejimo sezono prasidedavo sejimo "peret" ("?emes

pasirodymas i? po vandens" arba "dygimas") metas, o po jo - derliaus

surinkimas, "?emu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys metu laikai vietoj

hebraju ir graiku keturiu.

Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienas

gamtos rei?kinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prie? pat

sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus ?vaig?de,

egiptieti?kai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo seno pastebejo

?iu dvieju rei?kiniu sutapima. Jie mane, kad i?siliejimas yra Izidos

a?aros. Ir Sirijaus ?vaig?de (Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo

metu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa?inta Naujuju metu

diena.

?emdirbiai, med?iotojai, ?vejai, jureiviai, gydytojai, ?iniai, kuriu

?ventes buvo ?ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie, kuriu veikla

priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo "tobulus metus", kai

menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo "achet", rei?kiantis

Nilo i?siliejimo keturis menesius, po jo "peret" - sejimo metas,

sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau "?emu" - derliaus surinkimo ir

kar?cio metas. Butent todel "?emu" laiku faraona vadindavo vesumos

?altiniu, o "peret" sezonu - ?iltu saules spinduliu.

Gydytojai ir veterinarai ?ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam tikru

metu laiku: vienos - "?emu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai skirdavo,

kokius vaistus skirti pirmais "peret" menesiais, o kokius - trecia ar

ketvirta to pacio sezono menesiu.

Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i dvylika

menesiu po trisde?imt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epocha

buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias ir

ketvirtas "achet", "peret" ir "?emu" sezonu menesiai. Menesiu pavadinimai

kilo i? atitinkamu menesiu ?venciu ir pradejo buti vartojami tik Saiso

epochoje. Prie paskutinio "?emu" menesio pridedavo penkias dienas kad viso

metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad Naujuju metu ?vente

neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena prie kas

ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo sunus, laimingo

karaliavimo metu.

?VENTES IR I?EIGINES DIENOS

Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes ?vente - ji buvo

minima visos ?alies mastu. ?ia diena Upuauato ?ventykloje tarnai dovanodavo

savo ?eimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atne?tas i ?ventykla dovanas

?yniai aukodavo savo dievui.

Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimais

laimes. Egipte buvo labai daug ?venciu visais metu laikais, bet itin daug

budavo "achet" metu, kai ?emes darbai nutrukdavo.

Did?ioji Opet ?vente tesesi ilgiau negu menuo ?io sezono viduryje.

?vente "tehi", kas rei?kia "pasigerimas" buvo minima antrojo menesio pirma

diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono pirmojo

menesio pirma diena buvo laikoma ?vente visame Egipte. Vietiniu dievu

?ventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo neu?mirsti

ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke naujais rubais,

?mones susigu?edavo i ?ventykla, atne?davo aukas ir gaudavo teise

i?gerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios ?ventes buvo ?vesdamos net

tada, kai artimiausioje ?ventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis

?venciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo patartina

vengti jokiu darbu.

Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma i?eigine.

VALANDOS

Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalino

diena ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda i dar

smulkesnius laiko tarpus. ?od?io "at", verciamo kaip "akimirka", reik?me

neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savo

pavadinima. Pirmoji dienos valanda vadinosi "?erejancia", ?e?toji -

"pasikilimo valanda", dvyliktoji - "Ra susilieja su gyvybe". Pirmoji

nakties valanda buvo "Ra prie?u ?lugimo" valanda, dvyliktoji - valanda,

"stebiancia Ra gro?i". Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu

ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos

buvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai ?inojo, kad saule

veluoja arba u?bega u? akiu.

Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir

?yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.

Nakti valandos buvo nustatomos pagal ?vaig?des, naudojant liniuote su

pradurta skyle ir du kampainius su ?vyniniu svambalu. Valandu nustatymui

reikejo dveju ?moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas atsistodavo nugara

prie?ais ?vaig?de, o stebetojas - prie? ji. Stebetojas naudojosi i? anksto

sudaryta lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad

tam tikra ?inoma ?vaig?de pirma valanda turi buti tiesiai vir? padejejo

galvos, kita valanda kita ?vaig?de - vir? jo kaires akies arba po de?ine

akimi.

Kai stebeti ?vaig?des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos alkunes

auk?cio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami taip,

kad i? jos vanduo i?begtu lygiai per dvylika valandu.

Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod?iais. Jie buvo dvieju ru?iu.

?itie laikrod?iai nelabai domino paprastus ?mones. Tik i?skirtiniais

atvejais jie prane?a mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.

Pagal P.Raspe, "Jegipet Ramsesov"